Gimiau ir užaugau Kretingoje. Dažnai laiką leisdavau su močiute, vieną kartą močiutė nusivedė mane pas savo giminaitę, kuri visam krašte buvo žinoma kaip talentinga ir nepamainoma gardumynų kepėja. Cicilija Lankutienė — aplinkiniam krašte paminėjus šią pavardę mintyse iškildavo patys skaniausi ir kokybiškiausi tortai, meduoliniai grybai, cukrinės braškės. 

Tais laikais nebuvo mados vadinti teta, tai mes ją vadindavom Ciocyte. Pirmą kartą apsilankius Ciocytės namuose negalėjau atitraukti akių nuo visų skanėstų, buvau apie dešimties metų, tad galit įsivaizduoti, atsidūriau visų vaikų svajonių rojuje! Tyliai tyliai pašnabždėjau močiutei labai rūpimą klausimą, ar galėsiu čia ateiti dar kartą.  Močiutė ir Ciocytė susijuokė ir man pažadėjo, kad galėsiu ateiti, kiek tik norėsiu.  Rytojaus dieną, po pamokų, spindinčiomis akimis jau stovėjau prie Ciocytės durų.  

Svajojau, kad galėsiu minkyti, kočioti tešlas kaip plasteliną ant kėdutės. Deja, ne viskas taip greitai įvyko, mano pirmieji darbai buvo visai toli nuo virtuvės paslapčių, gaudavau eiti į parduotuvę produktų, plauti indus, valyti grindis. Tokie darbai tęsėsi pusę metų, o pagrindinis atlygis už darbą, galėdavau ragauti skanėstų likučius iš puodų.  Tai nebuvo mano darbas, tiesiog pati veržiausi į tą stebuklingą virtuvę, o už pagalbą iš Ciocytės kartais parsinešdavau didžiulį ir labai skanų vyniotinį.  

Buvau labai kantri ir smalsi. Pagaliau, pakilau vienu laipteliu pareigose – jau galėjau padėti klijuoti grybų kotelius prie galvučių. Po truputį, vis daugiau ir mano rankos prisidėjo prie saldumynų. Per dešimt metų Ciocytė atskleidė daugybę paslapčių, bet buvau prisaikdinta tylėti ir kitiems nepasakoti.

Nuo šeštos klasės Ciocytė mane pradėjo imti į vestuves padėti šeimininkauti. Šeštadieniais po pamokų, sukaitus lėkdavau kaip ant sparnų. Vestuvėse sutikdavau daugybę naujų šeimininkių, kurios mokėjo gaminti įvairiausius skanėstus, visko prisiragaudavau iki soties. Bet  vestuvių negalėdavai vadinti vestuvėmis, jeigu nebūdavo Ciocytės už pagrindinę šeimininkę ir jos garsiųjų meduolinių grybų, cukrinių braškių, trešnių, kaštonų, kuriuos sudėdavome į rankų darbo keptą krepšelį.

Taip ir užaugau lakstydama pas Ciocytę, atrodo, išmokau visko, ką mačiau stebuklingoje virtuvėje. Pirmą kartą visiškai savarankiškai gardumynus gaminau savom vestuvėm, atrodo, viską mokėjau mintinai, bet pasilikus viena negalėjau išturėti drebančių rankų: tešla sproginėjo, grybai neklausė. Todėl teko gerokai pasitreniruoti, kad vestuvių dieną svečiai galėtų vaišintis skaniais grybais, kurie nesiskirtų nuo žymiosios Ciocytės. Prikepiau virš 1000 visų rūšių, visiems užteko ir per šventę, ir dar kiekvienam į namus įdėti.   

Gamybos procesas nėra lengvas, nes viskas daroma rankomis, ir labai reikia įgudimo kiekvienam veiksmui. Net man prie šių gardumynų praleidusiai daugiau nei 40 metų, būna dienų, kai ne viskas darosi.

Kontaktai:

UAB KATĖS MICĖS GARDUMYNAI
Į.k. 300870577
a.s. LT797044060006020436
SEB Bankas

Mob. tel.:  +370 618 158 36
El. paštas: info@katemice.lt

Parašykite man: